Šį “nameliūkštį” Vaclovas Židonis pasistatė sau ir gyvena jame kaip Tarzanas.

Prancūzams patiko statinys, kuriame gali “pasėdėti” ir į kurį net karalius pėsčias vaikšto... Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

Kunigiškių kaimo miške, visai šalia Kunigiškių ežero, Svėdasų seniūnijoje (kiek tų Kunigiškių rajone yra, galas žino!) daugiau negu prieš porą dešimtmečių sodybą įsigijęs vilnietis Vaclovas Židonis dabar jau žinomas kaimo turizmo verslo žmogus. Kasmet vis daugiau poilsiautojų pasirenką šį ramų, galima sakyti, nuo civilizacijos atskirtą gamtos kampelį, kuriam patrauklumo suteikė auksarankis sodybos šeimininkas.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad patys nebūtume radę V.Židonio sodybos. Sutartoje vietoje Vilkabrukių kaime pasitikęs, automobiliu į savo karalystę mus “nuvedė” pats sodybos šeimininkas.

Verslininkų prieglobstis

“Dažniausiai pas mane poilsiauja verslininkai”, - sako V.Židonis. Sodybos šeimininkas poilsiautojams suteikia tik pastogę ir nakvynę. Maistas - atvykėlių reikalas. Visas namas, kuriame telpa 10-12 žmonių, parai kainuoja 150 litų.
“Esame pirmą kartą. Jau permiegojome dvi naktis. Stebėtinai ramu, jokio triukšmo. Šalia - švarus ir skaidrus ežeras. Patinka mums čia”, - “Anykštai” sakė nuo Kunigiškių ežero grįžtantys verslininkai iš Kauno ir Tauragės Rolandas Kručas ir Haroldas Bikneris. Ypač jiems patiko lovos su šiaudų prikimštais čiužiniais.

Pirtis

Stengdamasis kuo labiau įtikti poilsiautojams, V.Židonis surentė pirtį. Pažvelgęs iš šalies nepasakytum, kad šiame statinyje prausiamasi. Iš pušies rastų, tašelių ir samanų suręsta dviaukštė pirtis greičiau panaši į Palūšės bažnyčios varpinę. Jos viduje yra garinė, dušas, įrengtas boileris vandeniui pašildyti. Tačiau, norintys pasivanoti, turi papildomai mokėti. Juk elektra, malkos irgi kainuoja.

“Kur karaliai pėsti vaikšto”

Tokio lauko tualeto, kokį pastatė sodybos šeimininkas (galima beveik šimtu procentų tvirtinti) nerasi nė vienoje Lietuvos sodyboje. Ne keturkampis ir iš lentų sukaltas, kaip esame įpratę matyti, bet apvalus, iš nestorų rastų pastatytas bei lentelėmis apdengtas labai reikalingas pastatas, primenantis Dionizo Poškos baublį, traukte traukia akį. Nors “gamta nešaukia”, vis tiek norisi praverti statinio, “kur karaliai pėsti vaikšto”, duris. Aišku, žvake ar degtuku čia pasišviesti nereikia - yra įvesta elektra. Atrodo praėjusiais metais turistai iš Prancūzijos nepatingėjo atvykti pas V.Židonį vien dėl garsaus tualeto.

Šeimininko namas

“Vieną pastatą paskyręs poilsiautojams, nebeturėjau pats kur gyventi, todėl nutariau pasistatyti nameliūkštį sau”, - pakvietęs į medžiu kvepiantį pastato vidų pasakojo V.Židonis. Nedideliame namelyje yra visi patogumai. Rąstų namelio sienos neapkaltos dailylentėmis, nedažytos ir netinkuotos, todėl atrodo labai originaliai.
“Gyvenu vienas kaip Tarzanas. Tačiau neprarandu vilties - gal atsiras kokia “chazeika”, - juokauja jau senokai žmoną palaidojęs V.Židonis.

Lazdynų sodas

Apie neįprastą paties V.Židonio užveistą sodą būtų atskira kalba. “Auginti lazdynus, kaip retus, dekoratyvius, vertingus, įdomius augalus, paskatino šviesios atminties selekcininkas Vilhelmas Paukštė, išvedęs vienintelį lietuviškos selekcijos lazdyną “Puntukas”, - sako V.Židonis. Dabar šalia jo sodybos ošia net keturiasdešimties kultūrinių lazdynų giraitė. Iš kiekvieno krūmo sodybos šeimininkas priskina po 3-5 kg riešutų. “Palyginti su miško, kultūrinio lazdyno derlius yra gausesnis. Kevalas plonas, branduolys didelis, saldesnis ir riebesnis”, - tvirtina vyriškis.
Pasak V.Židonio, kultūrinių lazdynų nepuola kenkėjai, juos auginti daug paprasčiau negu vaismedžius. “Būčiau jaunesnis, tikrą plantaciją įsiveisčiau. Pelnas būtų koks! Sakykime, hektare telpa tūkstantis lazdynų. Tai reiškia dvi tonos riešutų. Kilogramas kainuoja 10 Lt. Kiek gaučiau? Ogi 20 tūkst. litų!”, - svajoja V.Židonis. Atsisveikinant svetingasis sodybos šeimininkas dar primena, kad pardavinėjami išgliaudyti riešutai yra praradę savo vertę. Anot jo, riešutą reikia gliaudyti ir iškart valgyti... .