Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

Kiekvienas svėdasiškis, šiek tiek besidomintis kompiuteriais, pažįsta Zenoną Navicką - barzdotą, smalsų, mistiškai blizgančiomis akimis pusamžį vyriškį. Žmogų, pajutusį naujojo amžiaus ritmą ir valandų valandas praleidžiantį prie kompiuterio. Nes internetas - tai pasaulis namuose ir... jis pasaulyje. Dažnai, įlindęs į internetą, net nepajunta, kaip prabėga naktis, o namo ilsėtis grįžta jau švintant, kai sodiečiai su bidonėliais jau barškinasi į pieninę. Nauja Zenono diena prasideda apie vidurdienį.

Mokytis ir kariuomenėje tarnauti sekėsi nuostabiai lengvai

Pašnekintas Zenonas tvarkingai kaip kompiuterio puslapiuose ima dėstyti apie savo gyvenimą ir pomėgius. Vaikystė prabėgo Anykščiuose, miesto pakraščio gatvelėje Šventosios pakrantėje netoli stadiono, kuriame su bendraamžiais spardydavo kamuolį. Tačiau aistringu sportininku netapo, nors labai mėgdavo nueiti pas vos ne kaimynystėje gyvenusį tokį Lobanovą, kuris gal pirmas tame miesto rajone buvo įsigijęs televizorių. Susirinkdavo pas jį jaunimas pažiūrėti filmo ar sportinių rungtynių. Bebaigiant 6 klases, šeima persikėlė gyventi prie Kauno.
Mokytis tingėjęs, bet buvęs gabus. Pamena, kad skaityti išmokęs staiga, būdamas 6 metų. Kai nuėjęs į mokyklą, visi pirmaklasiai dar slebizuoja, o Zenonas paslapčia skaito, ant kelių pasidėjęs, “Tiesą”. O su kokiu alkiu skaitęs knygas! Domėjosi viskuo, tad, baigęs aštuonmetę, specialybę pasirinkęs burtaudamas - užsimerkęs dūrė pirštu į mokyklų skelbimų lapą. Radiotechnika buvo įdomu. Baigęs technikumą, greitai pateko į sovietinę armiją. Tarnyba buvo lengva, nors apie tą gerą “gyvenimo institutą” buvo kalbama, kad geriausia jį baigti neakivaizdžiai. Sugrįžęs apsigyveno Kaune, dirbo Radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo instituto laboratorijoje, ėmė dalyvauti liaudies muzikos ansamblyje. Tuo metu Lietuvoje prasidėjo krepšinio karštligė...

“Žalgirio” palaikymo šūkius skandavo Maskvoje ir Tbilisyje

Tad 1976 ir 1977 metų Kaunas. Daugybė žmonių, palaikančių “Žalgirį”, gyvenančių jo pergalėmis ir pralaimėjimais. Buvęs labai svarbus turas Leningrade, reikėjo komandą palaikyti. Tad buvo organizuota bene pirmoji krepšinio fanų kelionė. Kauno autobusų parko lazas prisėdo pilnutėlis, nuotaika buvo puiki. Zenonas, kaip “pelėda”, sumanė pamiegoti, tačiau nuriedėjus keliolika kilometrų už Utenos akmuo iškūlė priekinį stiklą. Zarasuose jo negavo, įsidėjo tik Daugpilyje, tačiau netoli Maduonos užkalė variklis. Prasėdėjo laukuose iki vidurnakčio, kol iš Kauno atrūko kitas autobusas ir atkaklius fanus nuskraidino tiesiai į rungtynes. Žalgiriečiai tuomet laimėjo. Taip prasidėjo kelionės lydint “Žalgirį”. Kartą nuvyko į Maskvą. Anksti, tad kiekvienas nusipirko po šešis bilietus - tiek duodavę. Na ir privažiavo paskui lietuvių. “Jei rusas bilieto klausia, visi tylim, o jeigu lietuvis - bent keli siūlo bilietą”. Į Tbilisį skridę lėktuvu, nors buvę tik 30, bet sporto rūmuose patriukšmavę. Į Kauno sporto halę buvo įsigudrinę eiti nemokamai. Didelis džiaugsmas buvęs, kai “Žalgiris” laimėjo auksą.
Būdavę visokių nutikimų. Štai pažįstamas, išvykęs komandiruotėn į Sočį, atvyko į rungtynes Maskvoje, ir jo, kaip sirgaliaus, fotografija pateko į “Kauno tiesą”. Gerai, kad viršininkas taip pat “sirgdavo”.
Zenonas esąs amžinas Kauno komandos gerbėjas, kasmet vis tikisi stebuklo. Taip pat ir šiemet.

Koncerte jautėsi kaip danguje

Dar viena Zenono aistra - muzika. Būdamas mokinuku, net Dainų šventėje dalyvavęs - būryje geltonai kaip viščiukai aprengtų bendraamžių. Ir dabar liaudiškos muzikos Svėdasų kapeloje dalyvauja, nors kartais užsimiršęs, marškinėlius su užrašu “AC & DC” apsirengęs, koncertuoti išeina. Iš tiesų, nors visai prastos muzikos nėra, bet įdomiausia roko muzika. Technikumo bendrabutyje klausydavo įrašų juostiniu magnetofonu, o pirmoji išklausyta originali plokštelė buvo “Deep Purple” albumas “In Rock”, ir tie muzikantai tapo dievaičiais.
Paskelbus nepriklausomybę, įsinorėjo nukeliauti į Europą, labai viliojo Praha, ir sutapo: buvo organizuojama kelionė į legendinės grupės “Pink Floyd” koncertą tame mieste. Fantastika! Daug negalvojęs. Koncerte įspūdis buvo toks, kad nebesuvokė, ar danguje, ar kosmose esąs. Daugiatūkstantinė minia, šviesos ir muzikos efektai, lazerių spinduliai, o ir per kojas einantis virpulys.
Prieš metus, 2001-ųjų vasarą, vėl keliavo į Prahą, į AC & DC koncertą. Nors brangu, bet kelionė nuostabi ir grupė o-o-o! Autobuse vien vyrai, tik viena moteris, mat jos vyras nebegalėjęs išvažiuoti. Trys žmonės buvę dėmesio centre: neįprastai metalistiškai apsirengęs jaunuolis, puikus šaižaus AC & DC balso pamėgdžiotojas ir Zenonas - matęs “Pink Floyd” koncertą.
Nepraleisdavo ir muzikos žvaigždžių koncertų Lietuvoje. Įspūdingiausias, matyt, buvęs smuikininkės Vanessos Mae. Bilietai kainavę nuo 100 iki 400 litų, tačiau pavyko prieš pat koncertą gauti už pusę kainos gerą vietą ties praėjimu - norėjęs, būtų galėjęs ranką ištiesti ir paliesti “žvaigždę”. Na, nuostabus buvęs ir “Deep Purple” koncertas. Bet ir vėl nusivylimas: neatvažiavo Džonas Lordas, nesugavo ir Janso Gillano sviestos lūpinės armonikėlės. Neapsakomas jausmas, kai visa salė dainavo “Smoke on the Water”. Pasak Zenono, baisi apgavystė, kai žymūs atlikėjai koncerto metu leidžia fonogramą - tai reikėtų uždrausti įstatymu!
Mums besišnekant Zenonas gavo laišką iš agentūros “Lituanicus” - kvietimą vykti į grupės “ZZ Top” koncertą Brno mieste (Čekija). Nusprendė - nevažiuosiąs, bet tuoj paniro į internetą ieškoti šios trankaus roko amerikiečių grupės muzikos.

Konservatorius remia,
bet už klaidas kritikuoja

Koks gi būtų pokalbis, nepalietus politikos? Jau vaikystėje pradėjęs sovietinės tvarkos nemėgti, pasiklausydavo “Amerikos balso”. Kaip akivaizdžiai buvo meluojama, įsitikino, tarnaudamas armijoje. Kilo neramumai Kipre, ir jų dalinyje buvo paskelbta kovinė parengtis. Po poros dienų kariniame laikraštyje “Krasnaja Zvezda” perskaitė, kad TASS paneigia Vakarų spaudos “prasimanymus”, sovietinė kariuomenė gyvenanti normalų gyvenimą. Tad dalyvavo Sąjūdžio veikloje, o jo parduotuvėje “Vaizbūne” kiekvienos rinkimų kampanijos metu - štabas. Zenonas - dešinysis, konservatorius, nors jiems esant valdžioje, protestuodamas prieš absurdiškus įstatymus, buvo demonstratyviai užkalęs sukryžiuotomis lentomis savo parduotuvės duris.

Įsijungė į
svėdasiškių kultūrinę veiklą

Šiandien Z.Navickas - jau svėdasiškis, pamėgęs šį jaukų miestelį, nors tik atsitiktinumas lėmė, kad čia apsigyveno. Jau vedęs su šeima gyveno Kaune, nuolat važinėdavo pas žmonos Almos tėvus Utenoje bei savuosius Anykščiuose, todėl ketino apsigyventi kur nors arčiau. Teiravosi Debeikiuose ir, ten sutikę Svėdasų komplekso direktorių Rolandą Paltiną, susirado darbą ir butą Svėdasuose. Zenonas vadina stebuklu tai, kad sugebėjo nusipirkti didelį medinį namą, buvusį “buitinį”, miestelio centre - jame dabar veikia parduotuvė.
Besidomėdamas naujovėmis, labai greitai įsigijo vadinamąją skaičiavimo mašiną BK 0010 - nors lietuvišką, bet gavo net Minske. Bandė su ja programuoti - varganas darbas. Apie 1997-uosius įsigijęs jau gerą kompiuterį, bet 2000-ųjų vasarą į jį žiebė žaibas ir sudegino. Tad vėl pirko naują “Celeron-600” ir prie jo praleidžia daugybę valandų: vis prasmingiau šitaip naktinėti, negu žaidžiant preferansą. Zenonas pajuokauja, kad dabar jo gyvenimo maršrutas - kompiuteris - lova - kompiuteris. Planuoja Svėdasų 500 metų jubiliejaus proga sukurti patogų naudotis informatyvų internetinį puslapį. Jam žada pagelbėti gimnazistė dukra Karolina, labai jau mikliai kompiuteriu besinaudojanti, daug labiau šį technikos stebuklą mėgstanti negu jaunesnis broliukas Gvidas.
Zenonas, užmetęs akį į didelį AC & CD plakatą, ant kurio kaip brangiausi trofėjai prilipinti puikuojasi muzikos žvaigždžių koncertų vaizdai, palinksta prie kompiuterio ekrano, lenda į internetą - garsiai dunda muzika, nors reikia skubiai tvarkyti parduotuvės reikalus.