L. MARIKONIO KOPLYTĖLĖ

Vieta. Svėdasų — Šimonių ir Anykščių — Salų kelių kryžkelėje, dešinėje pusėje kelio, Šimonys — Svėdasai, nuo kryžkelės koks 1 km, o nuo kelio 0,4 km.

Priklausymas. Panevėžio vyskupija, Anykščių dekanatas, Svėdasų parapija.

Istorija. Liucijonas Marikonis, sūnus Jeronimo, kurio protėvis atvyko iš Italijos kaip Bonos Sforcos dvariškis, pagal architekto G.Vernerio projektą apie 1854 m. pastatė maždaug 4x3x6,5 m mūro koplytėlę, skirtą Marijai. Bona Marikoniui suteikė grafo titulą, padovanojo dvarą. Bonai grįžus Italijon, Marikoniai liko Lietuvoje. 1920 m. Svėdasų klebono J.Kraniausko rūpesčiu koplytėlė perdengta cinkuota skarda. Sakoma, dvarininkas ją pastatęs tam, kad žmonės pasimelstų už mirusius giminaičius. "Lietuvos bažnyčių" IV tome rašoma, kad grafas Marikonis kasdien ateidavęs čia rožinio sukalbėti.

Aprašymas. Koplyčios viduje yra altorius su gipsine Marijos statulėle. Aukštis apie 1,1 m. Marija abiem rankom prilaiko nuogą Kūdikėlį, tik klubų vietoje pridengtą melsva medžiaga. Abu su auksinėmis karūnomis. Marijos drabužis raudonas, su mėlynu apsiaustu aplink. Jėzus stovi ant rutulio. Kairę ranką pakėlęs ir ištiesęs į šoną, o dešinę laiko prie kaklo ant krūtinės. Prieš II pasaulinį karą ant sienų kabojo keletas votų, du paveikslai, bet karo metais viskas buvo išgrobstyta.