VšĮ “Svėdasų televizija” vadovas Vytautas Maželis teigia, kad jo parašytas ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuotas projektas buvo naudojamas ir nepažįstamos religijos propagavimui.

Svėdasų seniūnijos pašonėje esančio V.Repšio namelio, vadinamo klubu, kai kurie gyventojai vengia kaip velnias kryžiaus. Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

Svėdasų tradicinės katalikų religinės bendruomenės atstovai įtariai žiūri į miestelyje bendruomenines idėjas propaguojančių brolių Romualdo ir Valentino Repšių veiklą. Kalbama, kad jie sektantai, krikščionybę skleidžiantys išpažindami Septintosios dienos adventistų bažnyčios tikėjimą. Kai kurių parapijiečių nuomone, moralios pilietinės visuomenės kūrimo vizija besidangstantys broliai Repšiai kuria įvairius projektus ir “kitokiam tikėjimui skleisti” gauna įvairių fondų paramą.

Nori gyventi pagal himno žodžius

Spalio 16 dieną Svėdasų kultūros namuose “įvairių denominacijų krikščionys” pristatė jungtinį projektą “Vilties žvaigždė”. Jo tikslas – ugdyti bendruomeniškumo įgūdžius visuomenėje, aktyvinti savižudybių prevenciją, išgyvendinti negatyvius reiškinius, žalingus įpročius ir ydas. Deja, be brolių Repšių, minėtuoju projektu susidomėjo tik vienas svėdasiškis. “Renginyje dalyvavo kviestiniai svečiai, kurie giesmes giedojo, kalbėjo apie dvasinius dalykus. Repšiai neturi daug bendraminčių, nes jų veikla susijusi su fanatišku tikėjimu. Jie save pristato kaip gelbėtojus, laisvuosius krikščionis, protingesnius net už kleboną. Man tai skamba juokingai”, - Anykštai” sakė Svėdasų bibliotekos darbuotoja Violeta Gliaudelienė. Lietuvai pagražinti draugijos Svėdasų skyriaus vadovei Aldonai Širvinskienei nepatinka, kad pakankamai jauni vyrai broliai Repšiai niekur nedirba, neturi jokio ūkio, be to, abu yra išsituokę ir palikę šeimas, o kitus ragina gyventi pagal Biblijos reikalavimus. “Jų kitas tikėjimas, kurio mūsų žmonės nepripažįsta. Šeštadienį pas juos “šabas” (pagal Septintosios dienos adventistų bažnyčios dogmas vietoj sekmadienio švenčiama šeštadienį, teigiant , kad ši diena ir yra “šabas”, kurį įsako švęsti ketvirtasis Dievo įsakymas ir Naujasis Testamentas – red.past.) Aš pirmiausiai gerbiu tuos, kurie dirba konkrečius darbus, o ne tik gražius straipsnelius rašinėja, kaip Repšiai. Romas vaikšto kaip apaštalas, o pats palikęs šeimą, neaugino vaikų. Kai paprašiau padėti šventoriuje lapus sugrėbti ar niekieno neprižiūrimus kapus sutvarkyti, Repšiui ant akinių akys iššoko: “Kaip aš eisiu į šventorių lapų grėbti”. Jie skelbiasi Svėdasų bendruomenės centro atstovais, tačiau tas centras neįregistruotas. Žmonės nenori kurti bendruomenės pagal Repšių modelį, sako, kad sektantai vadovauja. Kaimiečiai fanatiškai tikinčių Repšių baidosi, žino ne vieną pavyzdį, kad įsitraukimas į sektą gali baigtis “smertimi…” - “Anykštai” savo ir kitų parapijiečių nuomonę išsakė A.Širvinskienė.
Lietuvai pagražinti draugijos Svėdasų skyriaus vadovė atkreipė dėmesį, kad Repšiai miestelyje platino informaciją apie projektą “Vilties žvaigždė”, nesibodėdami prie savųjų išpažinimo tiesų pridėti ir Lietuvos valstybės himną…
Romualdas Repšys teigia nepriklausąs jokiai religinei konfesijai, tačiau neneigia praeityje priklausęs Septintosios dienos adventistų bažnyčiai ir buvęs Vilniaus bendruomenės vyresniuoju. “Taip pat man teko būti ir “Tikėjimo žodžio” bažnyčioj, esu susipažinęs su dvasiniais mokymais ir turiu savo pasaulėžiūrą”, - “Anykštai” pasakojo R.Repšys. - Mes propaguojame tikėjimą, kuris neprieštarauja Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymui. Jei norima gyventi taip, kaip giedama Lietuvos himne, tai galima daryti tik krikščioniškame gyvenime. Jei išminties šaltinis yra Biblija, nebūtina priklausyti kokiai nors krikščioniškai denominacijai. Jei esu kitaip tikintis, gali atrodyti, kad esu sektantas. Savo principų negaliu pridengti katalikybe ir žmonėms prisistatinėti kataliku, juolab kad aš švenčiu šeštadienį…”

Kaimiečiai nesusigaudo
“tame mėšle”

Į gilų tikėjimą įsitraukęs prieš gerą dešimtmetį, R.Repšys neslepia, kad jo santuoka iširo dėl nuomonių skirtumų apie religiją…
“Mes ne prieš darbą, tačiau darbas darbui nelygus. Esu dirbęs statybininkų brigadoj, pastaruoju metu arti mano namų nėra darbų. Mes propaguojame tikėjimą, o kitiems dalykams nelieka laiko”, - aiškino techniko – elektriko kvalifikaciją turintis Sausalaukės kaimo gyventojas R.Repšys.
Paklaustas apie pragyvenimo šaltinį, krikščionis Romualdas Repšys atsakė: “Dievas mumis pasirūpina savais kanalais… Nemirštam iš bado, turim stogą virš galvos ir apsirengę. Norint turėti ūkį, reikia žemės ir elementarių žinių. Kaimo specifikoje nesame įgudę – Vilniuje pragyvenau 20 metų. Laikyti kokį nors gyvulį negaliu, nes turiu jausti krikščioniško gyvenimo pulsą, todėl dažnai reikia keliauti. Esame numatę miestus, kuriuose artimiausiu metu vyks mūsų projekto “Vilties žvaigždė” pristatymas, taip pat turėjau pasiūlymą vykti į Maskvą…”
Buvęs ateistas V.Repšys teigia vadovaująsis Šventuoju Raštu ir savo vaikais (V.Repšys sukūręs antrą šeimą – red.past) rūpinasi, kaip sugeba. “Vieni savo vaikus apkrauna saldainiais ir ledais, o mes tiesiog su jais bendraujame”. Brolio įtakai pasiduodantis V.Repšys sakė, kad su buvusia žmona išsiskyrė ne dėl religinių motyvų. 54 metų vyras turi tvirtą savo požiūrį apie žemės ūkį: “Aš dar negaunu pensijos, kad galėčiau ūkį išlaikyti. Tiems, kam atrodo, kad ūkis duoda pelno, tegul dirba. Pelnas, mano manymu, gali būti tik tada, kai žemę dirbi kastuvu, bet ne traktoriumi”.
V.Repšys sako taip pat nepriklausąs jokiai religinei sektai ar netradicinei religinei bendruomenei, tačiau teigia, kad “mūsų idėjoms respublikoje pritaria daugelis, o Svėdasai – kaimas, kuris vadovaujasi “pletkais”. Kaimiečiai patys nebūtų sugalvoję, kad Repšiai – sektantai. Kiek žinau, jiems šią mintį įpiršo kažkuris iš kunigų. Kaimiečiams tame mėšle sunku susigaudyti.Beje, kartą diskusijų klube man įstrigo mintis, kad katalikų bažnyčia atitinka visus sektų reikalavimus. Pavyzdžiui, katalikai garbina Popiežių, kretantį senelį po visą pasaulį tampo…”

Vietinė televizija – netradicinio
tikėjimo propagandos ruporas?

1997 metais rajone buvo įkurta viešoji įstaiga “Svėdasų televizija”, kurios laidas galėjo matyti Svėdasų gyventojai 3 – 5 kilometrų spinduliu.
Minėtos televizijos direktorius Vytautas Maželis 2002 metais parašė projektą “Kultūros raiška praeityje ir dabar Svėdasų krašte”. Šis projektas, kuris turėjo būti įgyvendintas 2003 metais, iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuotas 15 tūkstančių litų.
Kaip prisimena projekto autorius V.Maželis, iš valstybės biudžeto gautos lėšos turėjo būti naudojamos kultūrinėms reikmėms ir už tuos pinigus nebuvo galima pirkti jokios įrangos. “Minimalų atlyginimą, tai yra 430 Lt/mėn. gaudavau aš, kaip projekto vadovas, kiti pinigai buvo mokami V.Repšiui už filmavimo darbus ir kaip autorinis atlyginimas…”, - paaiškino V.Maželis, pridūręs, jog Fondas griežtai kontroliavo lėšų panaudojimą kiekvienam metų ketvirčiui.
Tuo tarpu kultūrines šviečiamąsias laidas Svėdasų televizijai kūręs V.Repšys, nelinkęs atvirauti, kokios finansinės naudos jis turėjo iš valstybės finansuojamo projekto. “Gavom 15 tūkstančių. Iš pradžių atrodė, kad tai krūva pinigų, bet juos reikėjo išdalinti dvylikai mėnesių. Minimumas projekto vadovui, mokesčiai “Sodrai” – beveik pusės ir nėr. “Omnitelis”, nedavęs pigiausių telefoninių pokalbių mokėjimo planų, bei bankas irgi norėjo pasiimti savo. O kiek dar “suėdė” projekto vykdymo kontrolė: už kiekvieną paimtą dalį reikėdavo važiuoti atsiskaitinėti į Vilnių. Todėl aš autorinio atlyginimo už filmavimus gavau tik 510 Lt”, - į “Anykštos” pateiktą klausimą, kaip buvo panaudotos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšos, atsakė V.Repšys. Kita vertus, VšĮ “Svėdasų televizija” direktorius V.Maželis pridūrė, kad “V.Repšiui už 400 Lt buvo nupirktas kompiuteris”.
Svėdasuose “Anykštos” žurnalistai teiravosi gyventojų, ar jie yra matę “Svėdasų televizijos” laidas. “Kad jau seniai ta televizija nieko nerodo. Kai ką nors rodydavo, tai vaizdo kokybė buvo ypač bloga – nei viens, nei du”, - teigė Bronislovas Prokarenka.
Jau tik formaliai egzistuojančios VšĮ “Svėdasų televizija” direktorius V.Maželis sakė, kad per vietinę televiziją rodyti laidų negalima, nes sugedęs siųstuvas, o neva V.Repšio videoįrašus norintieji gali peržiūrėti tiesiog užėję į televizijos būstinę, kurioje gyvena ir, V.Maželio žodžiais, “buhalteriją tvarko ir ataskaitas mokesčių inspekcijai rašo V.Repšys”.
Paklaustas, ar Fondo pinigai negalėjo būti naudojami svėdasiškiams nepriimtino tikėjimo propagavimui, VšĮ “Svėdasų televizija” direktorius V.Maželis sakė: “Aišku, kad V.Repšys mūsų televiziją norėjo padaryti savo tikėjimo propagandos ruporu, nes “Tikėjimo žodžio” bažnyčios renginį filmavo…”

Sektos bijo labiau
nei velnias kryžiaus

Padedant Svėdasų verslininkui Zenonui Navickui, buvo sukurta interneto svetainė www.svedasai.lt, kurioje, be kita ko, propaguojamas “kitas”, Repšiams ir kitiems krikščionims artimas tikėjimas. “Vienas iš bendruomenės steigėjų, Visapusiškos blaivybės grupės “Krištolas” atstovas R.Repšys siūlo neišradinėti dviračio, nes tokios bendruomenės modelis seniai esąs apibrėžtas Šventajame Rašte. Iš esmės anoniminiai alkoholikai kiek supaprastintą šį modelį jau per 70 metų sėkmingai taiko savo veikloje” – viename iš straipsnių apie savo brolio pasaulėžiūrą rašo V.Repšys.
Minėtoje interneto svetainėje taip pat sužinome, kad Svėdasuose nuo 2003 metų gegužės veikia Krikščionių bičiulystės namai, kurių tikslas yra “sudaryti sąlygas Dievo vaikų bendravimui, poilsiui ir tarnavimui”.
Svėdasų tinklalapyje V.Repšys nurodo priežastis, dėl kurių broliams Repšiams nepavyko suburti ir įregistruoti miestelio bendruomenės. Straipsnyje “Miniatiūrinė moralioji bendruomenė” rašoma: “Kadangi šios moralios bendruomenės tikslas nebuvo pinigų gavimas, ruošiant projektus, įregistruoti bendruomenę paprasčiausiai nebuvo būtinumo. Vis dėlto, po ilgų debatų buvo nuspręsta įregistruoti ją kaip bendruomenės centrą, mat miestelėnai jau pradėjo nebesigaudyti, kas čia darosi. Pradėjo sklisti gandai, kad miestelyje susikūrė kažkokia sekta, o kaimiečiai jos bijo labau nei velnias kryžiaus”.

Išleis du laikraščio numerius

Kaip išsilaiko tariamas Svėdasų bendruomenės centras? V.Repšys rašo: “Didmiesčių svėdasiškiai paremia grynaisiais, o vietiniai – atliekamomis daržo gėrybėmis. Truputį prisiduriame iš fotografijos, filmavimo ir kompiuterio paslaugų. Ieškome fondų, kurie galėtų mums padėti”.
V.Repšio duomenimis, jau laimėtas Baltijos – Amerikos partnerystės programos projektas išleisti Svėdasų krašto laikraštukui. “Mums bus skirta 1000 Lt. Tikiuosi, kad pavyks išleisti bent du laikraščio numerius su aktualijomis”, - “Anykštai” sakė projekto vadovas V.Repšys. Beje, laimėto projekto konsultantas yra R.Repšys.
Kai kurie miestelio gyventojai neabejoja, kad minėti pinigai greičiausiai bus panaudoti “Septintosios dienos adventistų bažnyčios” tikėjimui skleisti…

Meilė ne pagal “Kamasutrą”

Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras krikščionybę priskiria prie penkių pasaulyje žinomų religinių tradicijų.
Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos vyr.specialistas Donatas Glodenis, įvairias krikščioniškas grupes, arba liaudyje vadinamas religines sektas, priskiria prie tradicinių “Naujosios religijos judėjimų”. NRJ – tai intensyvus ir mažiau pažįstamas religingumas. “Vienos religinės grupės siekia intensyviau išgyventi krikščioniškąjį tikėjimą, pavyzdžiui, “Tikėjimo žodis”, ar kokią nors jo modifikaciją (Jehovos liudytojai), - aiškina D.Glodenis. – Yra ir tokių, kurios kūrybingai supina Vakarų psichoanalizės, magijos bei Rytų religijos elementus…”
Atrodo, kad pastarasis teiginys geriausiai tiktų V.Repšiui, kuris “Anykštai” atnešė savo kūrinį, pavadintą “Su viltimi, tikėjimu ir meile”. “Meilė nėra savaiminis, trumpalaikis susižavėjimas. Meilė – tai galingas plačiašakis medis, išaugantis iš mažos sėklytės. Ir jeigu dirva nepalanki, kiek reikės įdėti pastangų, jėgų ir kantrybės, kol galėsi nuskinti pirmąjį vaisių. O jeigu jis pasirodys ne saldus ir teikiantis palaimą, kaip tikėjaisi, o kartus ir sprangus? Vadinasi, visas triūsas perniek, vadinasi, buvo padaryta klaida. Kur? Sėklos parinkime? Priežiūroje?…Nuo klaidų apsaugos žinios, pažinimas. Ne tik laisvė, bet ir meilė perdėm abstrakti, kad galėtų būti aiškiai matomu ir patikimu orientyru…Juk meilė suburia didžiulius gėjų festivalius, meilė pinigams suvienija aršiausius mafijų klanus, meilė valdžiai sujungia net vandens ir ugnies partijas…Tad kas yra meilė? Jeigu tai mokslas, tai turi būti ir vadovėlis? Taip, jis yra. Ne, tai ne Kamasutra…Jo pavadinimas – tik iš septynių raidžių…Septyni – pilnatvės skaičius…”, - magiško vadovėlio pavadinimo neatskleidžia savęs jokiai religinei sektai nepriskiriantis V.Repšys. O jo brolis R.Repšys mums atskleidžia, kas slypi po tuo septintuoju pilnatvės skaičiumi. “Tai – Biblija”, - teigia Septintosios dienos adventistų bažnyčios vyresniuoju buvęs R.Repšys.